Savanorystė verslui – vis dažniau Lietuvoje girdimas terminas. Nors Vakarų šalyse verslo savanorystė neretai tampa korporatyvinės kultūros dalimi, susijusia su įmonių strateginiais tikslais, Lietuvoje verslai mėgina „pasimatuoti” savanorystę per vienadienes greitas iniciatyvas, neapibrėžiant savanorystės poveikio tikslų tiek įmonei, tiek nevyriausybinei organizacijai/oms. Kartais savanoryste susidomi patys darbuotojai be darbdavio žinios, ir tai, nors ir neplanuotai, tampa puikia teambuilding iniciatyva su kolegomis.
Jeigu savo įmonėje svarstote apie savanorystę ir norite sukurti vertę darbuotojams ir ne pelno siekiančioms organizacijoms, siūlome į savo savanorystės strategiją įtraukti šiuos penkis svarbius aspektus.
Komunikacija
Komunikacija, be abejo, yra viena iš svarbiausių sričių, planuojant savanoriškas veiklas darbuotojams. Komunikuojant apie savanorystę svarbiausia: aiški informacija kada ir kur vyks savanorystė, bendras veiklos apibrėžimas, ką reikės daryti. Tačiau kartais to nepakanka ir gali tekti labiau motyvuoti darbuotojus įsitraukti, skiriant dėmesio komunikacijos kampanijai ir temoms:
- Įmonės ir darbuotojų vertybės
- Bendruomeniškumas ir laikas su kolegomis
- Savanorystės poveikis
Komunikuodami pagrindines savanorystės vertes, užtikrinsite, kad darbuotojai geriau supras savanorystės organizavimo motyvus ir galės patys tapti aktyviais šio proceso dalyviais.
Korporatyvinė kultūra ir bendri tikslai
Darbuotojų savanorystė gali tapti korporatyvinės kultūros identiteto dalimi. Pastebėta, kad savanorystė įmonėse ugdo darbuotojų motyvaciją ir didiną lojalumą darbovietei*. Be to, darbuotojai patiria priklausymo kolektyvui jausmą ir jaučiasi kuriamos kultūros dalimi, kurioje gali aktyviai prisidėti, ne vien tik savanoriaudami išorėje, bet ir kurdami prasmingą kultūrą įmonės viduje. Komandiškumas savanoriaujant stiprina ryšius tarp komandos narių, darbuotojams sąveikaujant visai kitose situacijose nei įprastoje darbinėje aplinkoje.
Ilgalaikė savanorystė įmonėms
Neretai įmonės susidomi savanoryste tam tikrais periodais: pavasarinio „apsivalymo“ sezonu, vasaros teambuilding’ų metu, per žiemos šventes ir susitelkiant į gerus darbus metams užbaigti. Nors tokios iniciatyvos yra labai sveikintinos, tačiau nevyriausybinės organizacijos dažnai kviečia atsižvelgti ir į ilgalaikės savanorystės svarbą, kuriamą naudą bei prasmę tiek savanoriaujantiems įmonių darbuotojams, tiek organizacijai, kuri priima savanorius.
Partnerystė su nevyriausybinėmis organizacijomis
Pasitaiko nemažai atvejų kuomet įmonių susidomėjimas savanoryste perauga į ilgalaikę partnerystę su pasirinkta viena ar keliomis nevyriausybinėmis organizacijomis, netgi potencialiai teikiant finansinę paramą ilgalaikėje perspektyvoje. Tokiu būdu darbuotojai yra linkę įsitraukti, nes pasirenkama viena aiški savanorystės kryptis bei yra nuosekliai kuriamas bendruomeniškumas su tomis pačiomis organizacijomis, kaip darbuotojų dalyvavimas organizacijos šventėse, įsitraukimas plėtojant tam tikras iniciatyvas, konsultuojant įvairiais ekspertiniais klausimais (marketingas, komunikacija, prisitaikymo prie kintančių technologijų klausimais).
Savanorystei skirtos dienos
2019 m. atliktos visuotinės apklausos duomenimis**, pagrindiniai veiksniai skatinantys savanorystę “Daugiau laisvo laiko”, “Daugiau informacijos apie tai, kur galima savanoriauti”, bei “Darbovietės / ugdymo įstaigos skatinimas, iniciatyvos”. Lietuvoje daugėja įmonių, kurios skiria vieną ar net daugiau dienų metuose skirtų darbuotojų savanorystei. Tokiu budu darbuotojus įsitraukti į savanorystę paskatina ne vien tik vidinė komunikacija ir komandiškumas, bet ir laikas „darbo metu“ kurį darbuotojas gali išnaudoti prasmingai, nebūtinai atlikdamas tiesioginius darbus, bet prisidėdamas prie kilnaus tikslo kitoje srityje. Taip pat darbuotojai gali pajusti, jog jų įmonėje yra skatinama ir individuali savanorystė, kurios neturi derinti su komanda ir vadovybe.
*https://www.tchabitat.org/blog/corporate-philanthropy-volunteering-company-culture