Kokios savanorystės perspektyvos Lietuvai? Į šiuos ir kitus klausimus atsakymų ieškosime konferencijoje
Jau š.m. kovo 19 dieną LR Seime vyks konferencija, kurioje, tikimasi, susitiks didžioji dalis Lietuvoje savanorystę koordinuojančių organizacijų, veikiančių nacionaliniame ir vietiniame lygmenyse.
Konferencijoje bus siekiama suprasti ir apibendrinti sukauptą patirtį ir pristatyti kokybinį pokytį savanorystės įgyvendinime – Nacionalinį savanorystės standartą.
Nacionalinis savanorystės standartas, beveik metus laiko kurtas savanorystės ekspertų komandos – 16 didžiausių, taip pat – gerą patirtį darbe su savanoriais demonstruojančių NVO atstovų.
Kaip teigia renginio organizatoriai, konferencijoje pristatomas Nacionalinis savanorystės standartas nebus baigtinis dokumentas, o projektas, kuriam teikti korekcijas bus kviečiami ir patys konferencijos dalyviai. Tuo tikslu renginio metu vyks dirbtuvės, kur dalyviai teminėse darbo grupėse turės galimybę įsigilinti į kuriamo standarto turinį, užduoti rūpimus klausimus ir išsakyti savo pastebėjimus.
Dirbtuves moderuos organizacijų, kūrusių standartą, atstovai, kurie su dalyviais pasidalins standarto kūrimo užkulisais: kaip žingsnis po žingsnio gimė dokumentas, prisidėsiantis prie esminio savanorių koordinavimo kokybės pokyčio Lietuvoje.
„Tai pirmoji konferencija Lietuvos istorijoje, dedikuota įvairios, ne tik programų savanorystės koordinavimo kokybei kelti. Konferencijos tikslas ir pasididžiavimas – Nacionalinio savanorystės standarto pristatymas visuomenei, kuris nuo 2025 m. gegužės mėn. kuriamas su savanorius koordinuojančiomis nacionalinėmis ir vietinėmis organizacijomis visoje šalyje, – dalijasi viena iš konferencijos organizatorių dr. Neringa Kurapkaitienė.
Taip pat labai didžiuojamės, kad konferencijoje sutiko dalyvauti atstovės iš itin gera savanorystės valdymo patirtimi garsėjančių šalių – Šveicarijos ir Airijos. Tiek Janine Sobernheim, tiek Amy Woods turi reikšmingos patirties savo šalyse diegiant ir prižiūrint nacionalinį savanorystės standartą. Džiaugiamės, kad savo dalyvavimu jos prisidės ir prie mūsų šalies savanorystės auginimo.
Be abejo, džiugina ir mūsų šalies pranešėjai. „Vaikų linijos“ savanorių mokytoja dr. Jurgita Smiltė Jasiulionė kalbės dar Lietuvai nauja tema – apie virtualią savanorystę ir jos galią žmogiškojo ryšio kūrimui. O 2011 m. savanoriškos veiklos įstatymo koordinavimo grupės vadovas Arūnas Kučikas apžvelgs savanorystės raidą ir reikšmę Lietuvoje.
Turėsime ir Lietuvos savanorystės veidą nušviečiančios statistikos – dr. Ieva Adomaitytė-Subačienė pristatys Savanorių pasitenkinimo savanoriška veikla tyrimo rezultatus. Tad temų ir pranešimų bus visiems, tereikia atvykti ir viską išgirsti savo ausimis”, – ragina Neringa Kurapkaitienė.
Registracija į konferenciją: Konferencija – SAVA
Kas stabdo lietuvius nuo savanorystės — mitai, baimės ar koordinavimo spragos?
Žinia apie Šveicarijos konfederacijos ir Lietuvos biudžeto lėšomis finansuojamą nacionalinį savanorių koordinavimo kokybės standartą skrieja per Lietuvą!
Iš kur kilo poreikis šio standarto atsiradimui, kokia yra bendra savanorystės ir savanorių koordinavimo situacija Lietuvoje – 15 min studijoje dalinosi savanorystės ekspertė Milda Lukoševičiūtė ir A.C. Patria regionų koordinatorė Inga Rusinaitė-Vaitkuvienė.
Susitikimai regionuose: nevienodas savivaldybių paveikslas ir milžiniškas poreikis bendram standartui
Beveik 300 – tiek savanorius koordinuojančių, priimančių ar dar tik svajojančių ateityje juos priimti, organizacijų Lietuvos regionuose atsiliepė į Pal. J. Matulaičio socialinio centro, „Actio Catholica Patria” ir „Sava visiems” kvietimą kartu kurti savanorių koordinavimo kokybės standartą.
Savanorystė, apipinta stereotipais
Koliataitė stebisi, kad didžioji dauguma susitikimuose dalyvavusių organizacijų atstovų savanorį įvardijo kaip jauną žmogų: „Mūsų visuomenėje vis dar gajus įsivaizdavimas, kad savanorystę renkasi tik jaunas žmogus, dažniausia – moksleivis, ir nėra ieškoma būdų, kaip į savanorišką veiklą pritraukti vyresnio amžiaus žmonių. O juk tai galėtų būti abipusė nauda. Organizacijos gautų reikalingą pagalbą, o senjorai bei darbingo amžiaus vyresni asmenys įprasmintų save naudingose veiklose. Savanorystė padeda sustiprinti kompetencijas, įgyti naujų įgūdžių. Veiklų spektras čia toks platus, kad kiekvienas gali atrasti sau tinkamą įdomią veiklą,” – įsitikinusi E. Koliataitė.
Pasak jos, savanoriai neturėtų būti statomi į jokius amžiaus ar socialinius rėmus. Turime puikių pavyzdžių didžiuosiuose miestuose, kur savanoryste užsiima ir aukštas pareigas einantys asmenys. Galimybė savanoriauti turėtų būti pasiekiama visiems norintiems.
Nacionalinio savanorystės standarto svarba organizacijoms
„Actio Catholica Patria” regionų koordinatorė Inga Rusinaitė-Vaitkuvienė pastebi, kad ten, kur organizacijos savanorystės klausimu dirba sėkmingai – turi sustyguotus procesus, motyvacines priemones, organizuoja mokymus, renginius – ten savanorystės kokybės gerinimo standartas dar labiau jas sutiprintų. O organizacijose, kurios iki šiol veikė be aiškios sistemos – standarto metodika ir gairės būtų itin svarbi atrama, suteiktų joms pasitikėjimo ir kryptį, kaip judėti toliau.
„Kaip parodė mūsų susitikimai, didelė dalis organizacijų, koordinuojančių savanorius, tai daro ne visai kokybiškai. Yra atvejų, kai įstaigose kuriam nors iš darbuotojų papildomai prie esančių pareigų priskiriamas savanorių kuravimo darbas, kuriam jie nėra paruošiami.
Ir čia kyla įvairiausių emocijų. Jie neturi žinių, kaip tinkamai įvesti savanorį, kaip ir kokias užduotis galėtų jam deleguoti ar kaip galėtų užtikrinti jo saugumą. Juk savanoris irgi yra komandos narys, jam galioja ta pati apsauga kaip ir darbuotojui,“ – įsitikinusi I. Rusinaitė-Vaitkuvienė.
Kaip ji sako, bendras savanorystės kokybės standartas tai ir užtrikrins – sukurs saugumo jausmą tiek savanoriui, tiek organizacijai: „Standartas reikalingas, kad mes turėtume kuo daugiau savanorystės sėkmės istorijų, o organizacijos jaustųsi turinčios palaikymą ir joms skirtus mokymus bei konsultacijas,“ – teigia „Actio Catholica Patria” regionų koordinatorė Inga Rusinaitė-Vaitkuvienė.
Pasibaigus susitikimų regionuose etapui, projekto komanda analizuos susitikimų medžiagą ir darbo grupėse su partneriais bei didžiausių nevyriausybinių organizacijų atstovais rengs Nacionalinį savanorystės kokybės gerinimo standartą. Jį tikimasi pristatyti ateinantį pavasarį.
2025 m. spalio 23 d., Vilnius
Kviečiame prisijungti prie susitikimų Lietuvos regionuose!
Įgyvendinant projektą „Savanorių koordinavimo kokybės gerinimas” viena iš veiklų – susitikimai Lietuvos regionuose. Šių susitikimų metu siekiame išgirsti, kuo gyvena savanorius koordinuojančios ir priimančios organizacijos visoje Lietuvoje.
Savanorystė verta kokybės: pradedamas kurti nacionalinis savanorystės kokybės standartas
Pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje pradedamas kurti nacionalinis savanorių koordinavimo kokybės standartas. Pokyčiui įgyvendinti susitelkė didžiausios Lietuvoje veikiančios NVO ir savanorius kokybiškai koordinuojančios NVO, kurios 2026 m. pavasarį planuoja patvirtinti vieningą, nacionaliniu lygmeniu veiksiantį savanorystės standartą.
Standartizuojant savanoriškųjų organizacijų veiklą, siekiama užtikrinti aiškius, skaidrius ir vieningus principus, padedančius stiprinti savanorystės kultūrą šalyje. Prie šio proceso jungiasi pagrindinės nevyriausybinės organizacijos dirbančios su savanoriais, taip pat ekspertai iš socialinės apsaugos ir pilietinio aktyvumo sričių. Iki šiol kiekviena organizacija pilietinės visuomenės iniciatyvas savanorystėje skatina ir įgyvendina individualiai.
„Savanorystė Lietuvoje sparčiai auga, tačiau iki šiol neturėjome bendro susitarimo, kas yra kokybiška savanorystė. Šis standartas padės organizacijoms geriau pasiruošti savanorių priėmimui, jų palydėjimui ir įtraukimui, o patiems savanoriams – jaustis saugiai, vertinamiems ir prasmingai įsitraukiantiems,“ – sako Savanorių koordinavimo kokybės standarto viena iš kūrėjų – ekspertė Neringa Kurapkaitienė.
Standartas bus rengiamas atvirai, skaidriai ir įtraukiant didžiausias NVO (Lietuvos Caritas, Maltos Ordino Pagalbos Tarnyba, Raudonasis Kryžius, Maisto Bankas, Lietuvos Skautija, Vaikų Linija, Savanoriai vaikams) ir savanorius kokybiškai koordinuojančias NVO (Pal. J. Matulaičio centras, A. C. Patria, Ne imti, bet duoti, Socialinis Veiksmas, Visuomenės ir Verslo Plėtros Institutas, Sava Platforma, Senjorų pasaulis, Vilniaus Arka, Kultūristai ir kt.).
Vyksta konsultacijos su organizacijomis, planuojamos apklausos, diskusijos regionuose. Geriausių savanorystės pavyzdžių ieškoma ir geriausių praktikų semiamasi ne tik Europoje, bet ir Australijoje, Kanadoje bei kitose pasaulio šalyse. Inicijuojami savanorių pasitenkinimo ir savanorių koordinavimo organizacijose kokybės tyrimai.
Galutinį savanorystės kokybės standartą planuojama parengti iki 2026 m. kovo mėn. Jis taps ne tik praktiniu įrankiu NVO sektoriui, bet ir gairėmis viešajam sektoriui, įstaigoms ar bendruomenėms.
Projektas finansuojamas Šveicarijos Konfederacijos ir Lietuvos biudžeto lėšomis (Šveicarijos Konfederacijos ir Lietuvos Respublikos bendradarbiavimo programa 2022-2029 m.).
