SAVAnorystės patirtys: kaip savanorystė pakeitė italės Flavios ateities kryptį?

Jauna mergina ir didelis jos noras padėti šalia esantiems – taip norisi apibūdinti į Lietuvą iš Neapolio savanoriauti atvykusią Flavia Dello Iacono. Dvidešimt penkerių mergina nusprendė savanoriauti padėdama migrantams „Carito“ Užsieniečių integracijos centre Pabradėje.

 

Pasikvietėme merginą pokalbiui apie savanorystę, jos iššūkius ir pamokas, taip pat, apie Flavios ateities planus ir kokią įtaką jiems turėjo savanorystės patirtis. 

 

Lietuvą pasirinko ieškodama ko nors naujo

Flavios gimtojoje Italijoje jaunuoliai savanorystei ar „Erasmus“ studijų mainams dažniausiai renkasi Vokietiją, Prancūziją ar Ispaniją. Merginai šios valstybės pasirodė pernelyg gerai pažįstamos ir nuspėjamos, tad nusprendė pasirinkti mažiau populiarią savanorystės kryptį – Lietuvą.

 

Mergina apsistojo Vilniuje ir iškart pastebėjo miesto privalumus – įdomią kultūrą, ir puikias gyvenimo sąlygas: „iki savanorystės gyvenau su tėvais, tad išvykimas į Lietuvą man buvo didžiulis pokytis. Džiaugiuosi, kad Vilnius nėra toks didelis, kaip, pavyzdžiui, Berlynas ar Londonas – išėjusi į miestą jaučiuosi saugiai ir ramiai, o ir keliauti iš Vilniaus į kitus miestus ir šalis labai lengva.“

 

Kultūrinis šokas… lietuviams

Flavia juokiasi, kad jos atvykimas į Lietuvą didesnį kultūrinį šoką sukėlė patiems lietuviams, o ne jai: „kaskart pasakius, iš kur atvykau, aplinkiniai stebėdavosi ir klausdavo, kodėl atvykau į Lietuvą, kur toks blogas oras.“

 

Nepaisant nuostabos, lietuviai merginą sutiko šiltai, o ir pati Flavia teigia pastebėjusi daugiau teigiamų dalykų nei neigiamų. Žmonės čia mandagūs ir malonūs, tiesa, mažiau išreiškiantys jausmus nei merginos gimtajame Neapolyje: „namie, susipažindami su naujais žmonėmis prisistatome ir tada pabučiuojame vienas kitam į skruostus, tačiau čia, Lietuvoje, žmonės yra labiau nutolę. Čia žmonės tik pasako, kad malonu susipažinti (dažniausiai net nespausdami rankų). Man tai keista, nes esu įpratusi prie kiek „šiltesnio“ atsako.“

 

Savanorystė pabėgėlių centre

Atvykusi į Lietuvą, Flavia pasirinko savanorystę „Carito“ Užsieniečių integracijos centre Pabradėje.

Čia mergina daugiausia dėmesio skyrė humanitarių paketų (pavyzdžiui, drabužių ar būtiniausių daiktų) ruošimui. Taip pat, kartu su kitais savanoriais organizavo kultūrinę veiklą, skirtą praskaidrinti pabėgėlių kasdienybę.

 

Kartą į savaitę merginą vykdavo į stovyklą organizuoti veiklų vaikams: „vaikų čia labai daug. Įdomu ir nuostabu, kad nors beveik niekas nekalba angliškai, visi kažkokiu būdu susikalba bendraudami savo kalbomis.“

 

Flavia dalijosi, kad savanorystė nėra vien geri išgyvenimai kartais reikia ieškoti kompromisų, susidurti su kultūriniais skirtumais, stereotipais ir išmokti į juos tinkamai reaguoti.

 

Šiuo atveju merginą gelbėjo empatija – savanorė iš Italijos pasakoja pradėjusi stengtis atsidurti pabėgėlių kailyje ir juos suprasti. Toks požiūris padėjo įveikti kilusius iššūkius: „iš savanoriškų veiklų išeinu jausdama dėkingumą ir su plačia šypsena veide, esu laiminga galėdama padėti.“

 

Prasmingiausia savanorystė – padėti sunkumus patiriantiems žmonėms

Mergina sako didžiausią prasmę matanti organizacijose, kurios rūpinasi sunkumų turinčiais žmonėmis. Anot jos, tokia patirtis yra nepaprasta, nes po jos tampi kitu žmogumi: „savanoriaudama pastebėjau, kad net pati menkiausia pagalba kartais pakeičia kito žmogaus gyvenimą.“

 

Mergina pastebi, kad savanorystė humanitarinių krizių sprendime padeda įvertinti, kaip daugeliui mūsų gyvenime iš tiesų pasisekė ir kokie esame laimingi tiesiog gimę Europos Sąjungos piliečiais.

 

Savanoriška veikla pakeitė ateities planus

Flaviai savanoriška patirtis leido iš naujo susidėlioti gyvenimo prioritetus ir pamatyti aiškesnę savo ateities viziją: „nuo studijų pradžios kelis kartus pakeičiau nuomonę apie ateitį. Iš pradžių norėjau tapti knygų vertėja, nes mėgstu literatūrą, vėliau – transkribatore, nes tada tai buvo madinga, dar vėliau tarpininke verslo reikalams įmonėje, bet dabar suprantu, kad norėčiau dirbti su pabėgėliais, žmogaus teisėmis ir moterų įgalinimu. Šios sritys – arčiausiai mano širdies. Ir nors mano kelionė dar tik prasidėjo, manau, kad tęsdama ją galėsiu išsiaiškinti savo ateities kryptį.“

 

Visą interviu su Flavia galite rasti „Lamų slėnis“ tinklaraštyje

Norėtumėte tapti SAVA platforma partneriu/e? Turite kitų klausimų? Parašykite mums!