Iranietis mokslininkas Mehdi Alizadeh į Lietuvą atvyko dėl darbo Vilniaus universiteto mokslininkų komandoje, tyrinėjančioje vėžį lazeriais.
Apie savanorystę vyras negalvojo iki tol, kol 2021-ųjų vasarą prasidėjo migrantų krizė. Pasikvietėme Mehdi pokalbiui apie savanorišką veiklą migrantų stovykloje, patirtis Lietuvoje ir savanorystės naudą.
Pirmieji įspūdžiai Lietuvoje
Į Lietuvą Mehdi vykti neplanavo: „pirmiausia, teikiau prašymą dirbti Toronto universitete Kanadoje, taip sutikau ten dirbantį vieną lietuvių profesorių, kuris papasakojo apie Vilniaus universiteto tyrėjų grupę ir pasiūlė prie jos prisijungti. Pasiūlymas man pasirodė įdomus, tad sutikau ir dabar esu čia.“
Mehdi pasakoja, kad į Lietuvą atvyko 2020-ųjų spalį, prasidėjus šaltiems orams ir karantinui. Pirmasis įspūdis, nors buvęs kiek slogus, pasikeitė vos atšilus orams ir pradėjus keliauti po Lietuvą vertėjaujant migrantams: „džiaugiuosi turėjęs galimybę aplankyti daugybę miestų, pabėgėlių stovyklų, kurios buvo pasienyje. Taip pat, vasarą savarankiškai aplankiau Kauną ir Klaipėdą. Mano manymu, Lietuva – labai graži šalis.“
Mehdi pastebi, kad vyresnioji lietuvių karta jam pasirodė kiek uždaresnė ir šaltesnė, o, štai, jaunimas labai šiltas ir svetingas užsieniečiams.
Kalbėdamas apie kultūrinius skirtumus, pašnekovas pastebi: „pasisveikinimai Lietuvoje kitokie nei mano šalyje. Žmonės Lietuva vienas kitą sutinka labai trumpai arba kartais visai nesisveikina. Irane, priešingai, pasisveikinimai be proto svarbūs ir užtrunka kur kas ilgiau. Tiesą sakant, kartais atrodo, jog pasisveikinimas bei atsisveikinimas užtrunka ilgiau nei pats pokalbis, dėl kurio ir susitikome.“
Savanorystė kaip natūralus būdas prisidėti prie darnesnės visuomenės kūrimo
Mehdi pasakoja, kad kiek save prisimena, visada norėjo padėti kitiems, būti naudingu visuomenei.
Praėjusią vasarą vyras naujienose perskaitė apie į Lietuvą atvykstančius ir prie sienos su Baltarusija sustabdomus žmones iš Artimųjų Rytų: „Sekiau naujienas kelias dienas, kai supratau, kad tai darosi labai rimta. Viename iš straipsnių perskaičiau, kad dauguma šių žmonių kalba kurdų kalba ir trūksta vertėjų, kurie padėtų susikalbėti. Supratau, kad privalau padėti ir susisiekiau su Raudonuoju Kryžiumi, pasisiūlydamas vertėjauti pabėgėlių stovyklose.“
Buvo vasaros atostogos, tad vyras turėjo daugiau laisvo laiko, kurį skyrė šiai savanorystei.
Kiek vėliau, socialiniuose tinkluose Mehdi pamatė kitą įrašą, kviečiantį savanoriauti mokančius persų kalbą ir galinčius padėti migrantams integruotis į visuomenę: „Susisiekiau su įrašo autoriais, pradėjome versti įvairius pranešimus, surinkau čia, Lietuvoje, iraniečių savanorių grupę ir kartu pradėjome padėti persų kalba kalbantiems migrantams Lietuvoje integruotis: kartu teikiame jiems informaciją apie gyvenamosios vietos, darbo paieškas, padedame kuo greičiau tapti šios visuomenės dalimi.“
Mehdi dalijasi, kad savanorystė jam – nauja patirtis, kuri labai skiriasi nuo mokslo pasaulio, tačiau yra įdomi ir vertinga.
Iššūkiai ir pamokos savanorystėje
Pašnekovas dalijasi, kad savanorystė migrantų stovyklose kartais keldavo iššūkių: „Tam tikros situacijos migrantų stovyklose mane sukrėtė. Išties, nelengva savanoriauti tokiose situacijose, kai žmonės kovoja dėl savo ateities, nežino, kas jų laukia rytoj.“
Vis dėlto Mehdi pabrėžia, kad savanorystė jam dovanojo ir itin gražių patirčių ir prisiminimų: „Ne kartą turėjau galimybę stovyklose gyvenančius migrantus pradžiuginti, pasikalbėti su jais, užmegzti reikšmingus pokalbius. Kartu susirinkdavome dainuoti ir užsiimti kita šaunia veikla. Manau, šiems žmonėms labiausiai trūksta elementarių santykių ir dėmesio. Juk socialinis kontaktas yra vienas svarbiausių mūsų šalių žmonėms.“
Paklaustas, ką patartų savanoriauti su migrantais svarstantiems žmonėms, Mehdi dalijasi: „Būkite kantrūs ir skirkite laiko savanorystei. Taip pat, prisiminkite, kad turite išlikti psichologiškai stiprūs. Reikia suprasti, kad jūs vieni negalite pakeisti šių žmonių gyvenimo. Galite tik šiek tiek padėti ir to, esu tikras, pakanka.
Visą interviu su Mehdi anglų kalba skaitykite online žurnale ABSTRACT STYLIST.