Nors visuomenėje savanorystė vis labiau populiarėja, tačiau dažniausiai ji yra siejama su jaunais, savęs ieškančiais žmonėmis. Vis dėlto, vyresnio amžiaus žmonių įsitraukimas į įvairias savanoriškas veiklas yra naudingas ne tik patiems senjorams, bet ir visuomenei.
Apie senjorų savanorystę Ukrainos karo kontekste SAVA platforma komanda, vienijanti nevyriausybines organizacijas ir žmones, norinčius savanoriauti, pasikalbėjo su Trečiojo Amžiaus Universiteto rektore dr. Zita Žebrauskiene ir organizacijos „Senjorų avilys“ koordinatore Kristina Petroševičiene.
Trečiojo amžiaus universiteto studentai suvienijo jėgas pagalbai ukrainiečiams
Prasidėjus karui Ukrainoje, Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universiteto (MČTAU) bendruomenė netruko suvienyti jėgas pagalbai ukrainiečiams. Universiteto rektorė dr. Zita Žebrauskienė pasakoja, kad senjorai jungėsi ne tik į savanoriškas veiklas universiteto bendruomenėje, bet aktyviai dalyvavo ir įvairiose visuomeninėse akcijose.
Pačiame universitete klausytojo Sauliaus Egidijaus Juodžio iniciatyva buvo renkami nebenaudojami mobilieji telefonai, kurie vėliau buvo perduoti nevyriausybinei organizacijai „Blue/Yellow“ (VšĮ „Mėlyna ir geltona“). Rektorė dalijasi, kad akcijos metu pavyko surinkti ir perduoti dvi dėžes telefonų.
Pagalbos Ukrainai kontekste taip pat itin išryškėjo senjorų kalbos pranašumas: beveik visi Trečiojo amžiaus universiteto dalyviai puikiai kalba rusiškai. Mokėdami šią kalbą, senjorai galėjo tiesiogiai bendrauti su ukrainiečiais, suteikti jiems reikalingą informaciją ar tiesiog pabendrauti.
Taip pat, savanoriai kvietė ukrainiečius į universitete organizuojamas veiklas, skatino aktyviai jungtis į visuomeninį gyvenimą ir taip kiek palengvinti patiriamą stresą.
Šiuo metu universitete organizuojami lietuvių ir anglų kalbų kursai ukrainiečiams. Tikimasi, kad jie padės ne tik mažinti atskirtį, bet ir susirasti darbus.
Dr. Zita Žebrauskienė pastebi, kad universiteto bendruomenė aktyviai domisi Ukrainos kultūra: senjorai organizavo dainų vakarą, mokėsi dainuoti ukrainietiškas dainas. Taip pat, studentai pradėjo pažintį ir su ukrainiečių literatūra.
Kalbėdama apie senjorų motyvus, Z. Žebrauskiene pabrėžė, kad vyresnio amžiaus žmonės itin aktyviai domisi politine situacija ir patys ieško būtų, kuo galėtų būti naudingi. Universiteto bendruomenei rūpi ori senatvė ir būtent savanoriaudami jie gali parodyti, kad yra naudingi ir visaverčiai visuomenės nariai.
„Senjorų avilys“ užsiėmimų lankytojai aktyviai įsitraukė į pagalbos Ukrainai vieklas
Ori ir prasminga kasdienybė svarbi ir vyresnio amžiaus žmones buriančio projekto „Senjorų avilys“ lankytojams. Projekto užimtumo koordinatorė Kristina Petroševičienė dalijasi, kad senjorams be galo svarbu priklausyti bendruomenei, aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime.
Pašnekovė pasakoja, kad prasidėjus kartui Ukrainoje, jai kilo mintis megzti šiltus drabužius į Lietuvą atvykusioms ukrainiečių šeimoms. Akcija buvo pradėta pačioje karo pradžioje, kai oras dar buvo žvarbus, tad šilti drabužiai buvo itin reikalingi.
K. Petroševičienė pasakoja, kad senjorai itin aktyviai įsitraukė į akciją ir net atnešė anksčiau paruoštų mezginių: „Kai kurie jų atnešė po kokias penkias poras primegztų kojinių, kiti tik po vieną porą, bet visų indėlis buvo svarbus.“
Užimtumo koordinatorė pastebi, kad projekto dalyviai nuolat įsitraukia į įvairias visuomenines akcijas. Pavyzdžiui, pernai „Senjorų avilio“ lankytojos mezgė kojinaites per anksti gimusiems mažyliams.
Pasak K. Petroševičienės, dalyvaudami tokiose veiklose senjorai ne tik jaučiasi svarbia visuomenės dalimi, bet ir praturtina savo laisvalaikį, susitinka su bendraminčiais.
Karo akivaizdoje, sustiprėjus nerimui, tokios veiklos tapo itin svarbios ir leido sutelkti dėmesį į konkrečią taip reikalingą pagalbą ukrainiečiams.
Straipsnį taip pat rasite ir portale 60plius.